AbstractThe definition of the word 'bullying' diverges based on the field of practice and research, in the absence of an agreed-upon overreaching definition. The latter would allow maximum flexibility in contributing to the variations in findings of various academic studies. Some argue that the lack of comprehensive definition is a factor of inaccuracy in estimating the prevalence of bullying itself. The 'definition' per se [of bullying] is in general recognized by the state law of the United States as one of the key components of any policy adopted by the states and local educational agencies, and which is required to be consistent with the definitions specified in state law. This article presents an overview of the definitions of bullying beyond the legal sphere in general as well as from a legal perspective. Special focus is dedicated to the state laws of the US as the main national jurisdiction that has adopted education law that contains explicit definition of bullying, as well as some of the aspects of defining bullying within the general and legal context of Lithuanian jurisdiction.
The definition of the word 'bullying' diverges based on the field of practice and research and there is an absence of an overreaching definition. The latter, in turn, allows maximum flexibility in contributing to the variations in findings of various academic studies.1 Some argue that lack of comprehensive definition is a factor of inaccuracy in estimating the prevalence of bullying itself.2 The 'definition' per se [of bullying] is recognized by the state law of the United States as one of the key components of any policies adopted by the states and local educational agencies, and which is required to be consistent with the definitions specified in state law.3 Article presents a relevant overview of the definitions of bullying beyond the legal sphere as well as from a legal perspective. Special focus is dedicated to the state laws of the US as the main national jurisdiction that has adopted education law that contain explicit definition of bullying therein. ; Patyčių apibrėžimas sietinas su praktiniais ir teoriniais tam tikros tyrimų srities elementais, o vieningo visaapimančio patyčių apibrėžimo nėra. Tai sąlygoja tam tikrą lankstumą, kuris paįvairina mokslinių tyrimų aprėpties ribas. Kiti tyrėjai, priešingai, teigia, jog tikslau patyčių apibrėžimo nebuvimas lemia netikslumus, nustatant tikrąjį patyčių paplitimą. Patyčių apibrėžimas yra pateikiamas Jungtinių Amerikos Valstijų įstatymuose ir yra laikomas vienu pagrindinių bet kurių poįstatyminių ir politinių aktų, kuriuos priima federalinės ir vietinės švietimo institucijos, ir kurie yra susiję su saugmo mokyklose užtikrinimu. Straipsnyje pateikiama visuotinai pripažįstamo patyčių apibrėžimo ir teisinio patyčių apibrėžimo analizė. Pagrindinis dėmesys skiriamas JAV valstijų teisės aktams, kadangi būtent JAV nacionalinėje jurisdikcijoje yra priimti ir taikomi teisės aktai, kuriuose randamas teisinis patyčių apibrėžimas.
Vaiko teisės, kaip žmogaus teisės, Lietuvoje, iš esmės, yra nauja tema integralaus pobūdžio tyrimams, kadangi šiuolaikinės žmogaus teisių nuostatos apskritai pradėtos integruoti į Lietuvos teisinę – socialinę visumą tik po Lietuvos nepriklausomybė atkūrimo. Kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, "šiuolaikinės― žmogaus teisės buvo iškeltos į vertybiškai naują požiūrio lygmenį. Tarptautinių šiuolaikinių žmogaus teisių nuostatų, susijusių su vaiko teisių užtikrinimu, integravimas į nacionalinę teisę sąlygojo vaiko teisių įgyvendinimo ir kontrolės teisinės – institucinės sąrangos suformavimą nacionaliniame lygmenyje. Vaiko teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuoja nacionaliniai ir tarptautiniais teisės aktai. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Lietuva padarė didelę pažangą įtvirtinant vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą, ratifikuojant tarptautines sutartis, susijusias su vaiko teisių įgyvendinimu bei apsauga, tobulinant esamas ir priimant naujas teisės normas, siekiant įgyvendinti tarptautinio lygio visuotinai pripažintus įsipareigojimus vaiko teisių srityje. Vaiko statusas, taip pat valstybės ir visuomenės pareiga rūpintis ir globoti vaikus yra įtvirtinti pagrindiniame šalies įstatyme, yra įsteigta kontrolieriaus įstaiga, atsakinga už vaiko teisių įgyvendinimo ir apsaugos priežiūrą, į vaiką orientuotos įstaigos yra inkorporuotos visuose valstybės valdymo administraciniuose lygmenyse. Šalyje aktyviai veikia ne viena dešimtis vaiko teisėmis ir vaiko statuso gerinimu besirūpinančių nevyriausybinių organizacijų. Apskritai, vaiko teisių tema yra nebe nauja visuomenėje. Straipsnyje apžvelgiama šiuo metu Lietuvoje veikianti vaiko teisių apsaugos institucinė sistema, aptariami jos privalumai ir trūkumai. ; Undoubtedly the restoration of Independence of Lithuania in the last decade of the 20th Century has instigated democratic processes of paramount importance in the field of human rights, especially those of the children. Children's rights per se was a novelty because of long term social, cultural, political and also legal implications of the Soviet period, where a child was perceived as property of the parents or the family in general, the child was not the ‗real' member of the society because of physical and intellectual immaturity. Situation changed very soon after Lithuania as a State has joined the greater community of democratic countries, ratified major human rights conventions. Transition of the regimes in Lithuania (as well as some other Soviet states) in the end of the nineties purportrated an immediate need for creating legal basis for protection of children's rights which served as an instrumental tool for creating the institutional system in the latter field. The process initiated after restoration of Independence of the state of Lithuania 1990. It was highly influenced by provisions and principles of international law, laid out in international conventions and other legal documents.
The educational system of Lithuania has undergone transformation conditioned by the radical change of the political situation in the region after the restoration of independence on March 11, 1990. The new educational system was gradually developed, changing and denying the former Soviet educational framework. The main goal of the new educational system is to provide education compatible with the newly applicable international standards and create an effective network of schools. The article aims to present an overview of the reform of the institutional system of general education of Lithuania that began in 1988 and was to be completed in September 2015; however, the completion of the reform was recently postponed until September 2017. The article also reviews key challenges to the reform implementation and discusses the compatibility of the reform with societal expectations and standards of international educational law.
The educational system of Lithuania has undergone transformation conditioned by the radical change of the political situation in the region after the restoration of independence on March 11, 1990. The new educational system was gradually developed, changing and denying the former Soviet educational framework. The main goal of the new educational system is to provide education compatible with the newly applicable international standards and create an effective network of schools. The article aims to present an overview of the reform of the institutional system of general education of Lithuania that began in 1988 and was to be completed in September 2015; however, the completion of the reform was recently postponed until September 2017. The article also reviews key challenges to the reform implementation and discusses the compatibility of the reform with societal expectations and standards of international educational law.
